Viskas, kas gražu ir gera, greitai pasibaigia. Šiandien buvo nereali paskutinė projekto „Planetos B nėra“ diena. Ją praleidome tvarioje aplinkoje – nuostabioje gamtos apsuptyje.
Rytas prasidėjo kelione į Birštoną. Kad galėtume pasijausti kaip paukščio skrydyje ir pamatyti kraštovaizdžio įvairovę, kopėme į Birštono apžvalgos bokštą – aukščiausią bokštą Lietuvoje. Vaizdas, matomas nuo bokšto apžvalgos aikštelės, visoms apsuko galvą slėniais, aukštais šlaitais, raguvomis ir atodangomis.
Vėliau vaikščiojome basų kojų taku, apžiūrėjome vaistažolių lysves, pabuvojome „Birutės viloje“, kurioje ramiai ir giliai kvėpavome druskingu oru žiūrėdami į dangų pro stiklinį stogą, na, o geltonojoje biuvetėje atsigaivinome mineraliniu vandeniu.
Ir kaip gi atsisakyti pramogos. Apsilankėme ir patyrėme linksmų emocijų gūsį, prieš kelias dienas atidarytoje ilgiausioje Lietuvoje rogučių trasoje.
Pasivaikščioję Birštono panemune, sugrįžome į Lazdijus. Popietę leidome Galsto ežere, plaukiodamos „Simonos“ laivu. Čia vyko pirmojo mobilaus vizito aptarimas ir veiklų refleksija.
Žmogus – gamtos kūdikis, todėl jos įtaka žmogaus sveikatai, nuotaikai yra labai didelė, jo ryšiai su gamta yra gyvybiškai būtini. Gamtos grožis – lyg muzika, įkvėpimo šaltinis.
Apibendrinant visą projektinę savaitę, šiandien džiaugiamės naujomis pažintimis ir įgyta patirtimi. Ji neįkainojama.
Visos projekto „Planetos B nėra“ komandos vardu mūsų įstaigoje dėkojame vadovėms Laimutė Jarmalavičienė ir Daiva Burneikienė už galimybę dalyvauti projekte, patirtį, už padrąsinimą ir pasitikėjimą. Visa savaitė neprailgo, o buvo beprotiškai įdomi. Kai nori, ieškai, sieki – tai ir surandi…
Tarptautinio mokytojų mainų projekto „Planetos B nėra“
komandos narė Dovilė Kazakevičienė
